AbaniaForum

ALBANIA FORUM
 
ForumPortalliCalendarKėrkoRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Fotografia, nė kufi tė dy epokave

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Fotografia, nė kufi tė dy epokave   Wed Mar 19, 2008 11:49 am

Dikur pėr tė dalė nė fotografi duhej njė ritual i tėrė, ndėrsa sot nuk ka nevojė as pėr fotograf. Njė histori e shkurtėr e tranzicionit tė fotografisė shqiptare, nga fotoja bardhezi tė fotoja me ngjyra, nga statizmi nė studio te jeta dhe portreti nė lėvizje. Profesionistėt tregojnė kėtė epokė ndryshimi

Studiot e dikurshme tė shėrbimit fotografik, tani kanė mbetur vetėm nėpėr kujtimet e njerėzve. “Qesh pak, shiko kėtu...” dhe shkrap, blici bombardonte me dritė fytyrat, ndėrsa njė mori llampash tė forta ndriēonin njė faqe muri me njė beze tė vizatuar. Ishin skena tė stisura, sfonde qė shumėkush i ka ende bardhezi nė albumet familjare. Breza tė tėrė shqiptarėsh, qė pozuan pėrpara atyre peisazheve tė bėra nga ndonjė qejfli vizatimi, me bojėra vaji, me nxitim dhe pa shije, tani buzėqeshin dhe risjellin nė mend atė kohė. Ishte njė kohė qė mbeti nė fotografi.
Njerėz statikė, me buzėqeshje tė mbėrthyera, me sy qė rrudheshin zorshėm nė cepa, pa asnjė lloj grimi nė fytyrė, kanė mbetur pėrgjithmonė aty. Ndėrsa fotografia ka filluar tė bėhet ndryshe, ashtu si jeta. Dikur me mik mund tė gjeje nėj fotograf pėr ditėn e dasmės. Ndėrsa sot, rrallė gjen familje qė tė mos ketė njė aparat fotografik pėr tė regjistruar ēastet e kujtimeve mė tė paharruara. Fotot me ngjyra tani janė njė gjė e zakonshme pėr kėdo. Por dikur, nė vitet '60, ‘70, vetėm udhėheqėsit dhe familjet e tyre fotografoheshin me filma me ngjyra. Ishin shumė tė kushtueshėm dhe nuk lejohej qė tė pėrdoreshin, as nė shtyp. Njė laborator i veēantė i fakultetit tė inxhinierisė shėrbente edhe si vendi ku laheshin fotot e udhėheqjes. Njerėz tė talentuar, qė zgjidheshin nga fotografėt e shtypit, ishin shpesh ata qė realizonin foto familjare tė ish njerėzve tė diktaturės. Se ē'lidhje patėn kėta tė fundit me ish udhėheqėsit, kjo mbetet ende e ēuditshme. Disa ruajnė ende nosltalgji pėr ato shėrbime, disa tė tjerė nuk duan ta kujtojnė atė kohė. Edhe pse nė ēdo rast secili pėrpiqej tė bėnte mė tė mirėn e mundshme, nė njė vėshtrim tė shpejtė, fotografia ishte njė zanat dhe rrallėherė u kėqyr si art.


Ndėrsa fotografia artistike qėndronte akoma mė larg, nuk mund tė arrihej. Nė koleksionet e revistave tė kohės sė monizmit, gjithkush mund tė shohė njerėzit e punės duke pozuar pranė tornove, pranė stallave, nė galeri minierash, nė hekurudha. Gjithmonė ka diēka tė panatyrshme nė ato portrete qė duhet tė tregonin modelet e njerėzve tė rinj, tė pėrmbytur nga ideologjia. Dhe pikėrisht kjo pėrpjekje pėt tė paraqitur heronjtė e rinj, ngecte pėrpara filmit. Foto statike, pa lėvizje, pa komunikim, qė tė bėjnė tė mendosh edhe tani pėr atė kohė frustruese. Disa nga autorėt e atyre fotove pohojnė se ishte epokė e artė pėr profesionin. Kishin mjaft kohė pėr tė realizuar fotot dhe nuk ekzistonte ngutja qė ėshtė sot. Ndėrsa disa tė tjerė pohojnė se fotografia ekzistonte si njė punė shėrbimesh tė komunales sė dikurshme. Askush nuk kujtohej pėr tė si pėr njė art dhe askush nuk i kushtoi vėmendjen qė meritonte.

Amatorėt dhe profesionistėt

Ēfarė e bėn artistike njė fotografi? Nėse njė fotograf profesionist fotografon tė njėjtin objekt qė fotografon edhe njė person i zakonshėm, ku qėndron ndryshimi?

Kjo ėshtė pyetja qė i mundon gjatė kureshtarėt e fotografisė. Para pak kohėsh fotografia ka reshtur sė kėqyruri si njė formė midis teknikės dhe artit. Ajo ėshtė pranuar si lloj arti, ndėrsa teknika ka pėrparuar nė mėnyrė marramendėse. Sot nė Shqipėri mbi 80% e popullsisė ka njė aparat fotografik qė e pėrdor pėr dokumentimin e ngjarjeve familjare. Ndėrsa nė morinė e gazetave dhe revistave qė dalin ēdo ditė nė treg, mund tė shohėsh fare mirė ndryshimin e cilėsisė sė fotografisė, edhe jo mė larg se me 5 vjet mė parė. Duket sikur fotografia po nxiton tė bėhet shprehėse. Pėrditė e mė shumė ajo po konkurron shkrimet dhe ėshtė duke folur drejtpėrdrejt me publikun, pa nevojėn e fjalėve. Megjithatė, nė morinė e shfaqjeve tė saj, cila ėshtė fotografia artistike?

Ata qė janė marrė me fotografinė mendojnė se vėrtet nuk ka njė pėrcaktim tė ngurtė se ēfarė ėshtė kjo foto. Por Albes Fusha, pedagog fotografie nė Akademinė e Arteve thotė: Foton artistike e dallon forma ose koncepti. Kjo e dallon njė foto pėr nevoja dokumentimi tė njė gėzimi ose ngjarje familjare dhe kėrkesave tė njė artisti. Artisti ka ose ngacmim estetik, ose ngacmim konceptual. Fotoja artistike ėshtė foto me kėrkim mė shumė se sa dokumentimi, pėr shembull “Unė dhe ti pėprara bustit tė Skėnderbeut”. Fotografia duhet tė reflektojė njė kulturė, korrente me fotografinė botėrore. Nė fund tė fundit, fotoja artistike karakterizohet nga po tė njėjtat kėrkesa si artet e tjera.

Nėse do tė bėnim njė klasifikim pėr ta kuptuar mė mirė fotografinė, profesionistėt janė tė vetmit qė na orientojnė. Albes Fusha pohon se dy janė shtyllat e fotografisė. Fotoja dokument dhe fotoja artistike. Nė foton dokument pėrfshihen fotoja e gazetave, fotoja familjare, foto e kohės, foto e zbulimeve shkencore, e evenimenteve. Ndėrsa po kėshtu mund tė bėjmė edhe dallimin mes fotografėve reporterė dhe fotografėve artistė. Deri nga vitet '70 fotoja nė Shqipėri notonte nė ujėrat e tė fiksuarit tė objektit. Por mė pas gjithēka ndryshoi. Rruga qė kishte bėrė fotografia nė vend qė nga viti 1858 deri afėr fundit tė shekullit tė njėzetė, numėronte mjaft mjeshtėr dhe prurje. Mikel Kodheli, Marubi; Kolė Idromeno, Ymer Bali, Mandi Koci, Jani Ristani, Mihal Popi, Ali Bakiu, Niko Stefani, Misto Cici, Petro Dhimitri e mjaft tė tjerė po pasoheshin. Disa nga familjet e njohura tė fotografisė ishin aktive pėr dekada me radhė nė pasurimin e fototekės shqiptare. Familje nė kryeqytet si Kallfat, Veselėt, Kumėt po e transmetonin zanatin te brezat e rinj. Por gjithmonė ka njė dallim midis zanatit dhe artit, thotė Albes Fusha, i biri i mjeshtrit te fotografise Shqiptare Besim Fushes. Shumė abuzohet me cilėsorin artistik. Tė zotėrosh shumė mirė njė mjeshtėri dhe tė jesh artist, kėto janė dy gjėra tė ndryshme, thotė ai, duke theksuar qė artizanti s'ėshtė pjesė e artit.

Fotoja me ngjyra

Petrit Kumi, mjeshtėr i fotografisė, Artist i Merituar, tregon se si u aplikua pėr herė tė parė fotoja me ngjyra. Ai tregon se gjatė kohės kur punonte ne revistėn “Ylli”, nė vitet e miqėsisė shqiptaro- kineze, u krijua mundėsia e njė specializimi tė tij dhe tė njė fotoreporteri nga Agjencia Telegrafike Shqiptare, Niko Stefani. Deri atėherė Pertef Sinani ishte mjeshtri i vetėm qė ngjyroste foto bardhezi. Fotot e kopertinave tė revistave dhe tė gjitha fotot e tjera tė rėndėsishme kalonin nga dora e tij. Bėnte ēudira. Asokohe eksperimentuaesi mė i madh nė kėtė fushe ishte Jani Ristani. Megjithatė, kinezėt ishin tė avancuar. Unė ndenja 6 muaj nė Kinė pėr tė mėsuar foton me ngjyra. Kishte probleme me mėnyrėn se si tė mėsoinin, sepse ata e fillonin gjithēka nga e para, nuk merrnin parasyh qė ti ishe fotograf, qė e njihje teknikėn. Tė trajnonin pėr shembull pėr probleme tė realizmit socialist nė fotografi. Kjo ishte pjesa e mėrzitshme, “kineze” e ēėshtjes. Por gjithsesi ishte njė eksperiencė pozitive. Pas kthimit tonė nga Kina, puna e Pertefit ra, u duk qė perėndoi koha e ngjyrosjes. Dhe tė mendosh se ajo qė bėnte ai ishte njė art mė vete, sepse ngjyroste me bojė vaji. Futja e fotove me ngjyra i lehtėsoi mė shumė fotografėt, sepse njė pjesė tė madhe tė meritės e morėn ngjyrat. Por gjithsesi mjeshtrit duken nė foton bardhezi. Jo mė kot edhe sot e kėsaj dite kjo lloj fotografie ėshtė e lakmuar.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Fotografia, nė kufi tė dy epokave   Wed Mar 19, 2008 11:50 am

Misset dhe deputėt, foto artistike, apo foto dokument?

Shpesh kundrimi i objekteve tė bukura natyrore tė dokumentuara nė foto na bėn tė themi: Ja kjo ėshtė njė foto artistike. Por nė fakt ka njė dallim mes fotos artistike dhe fotos tjetėr, edhe kur ajo ėshtė bėrė mbi tė njėjtin objekt. Pėr shembull njė miss, ėshtė njė vajzė e bukur. Nėse ajo fotografohet thjesht drejtpėrdrejt nga njė person qė disponon njė aparat fotografik dhe nėse fotografohet nga njė mjeshtėr, sigurisht qė do tė kemi rezultate tė ndryshme. Petrit Kumi pohon se me kėto lloj fotografish, ku objekti ėshtė vetvetiu diēka e bukur, ėshtė duke u abuzuar mjaft kohėt e fundit. Modelet, misset dhe mjaft kategori tė tjera, fotografohen nė mėnyra tė ēuditshme dhe fotot e bėra serviren si foto artistike. Por nuk ėshtė foto artistike njė foto ku gjithēka rregullohet me ca pozime, me ca lėvizje, ku nuk mund tė shohesh asgjė mė pėrtej se ajo qė duket.

Albes Fusha pohon se fotot e kėtij tipi janė vetėm foto dokument. Ndėrsa i pyetur pėr fotot e posterave elektoralė, Petrit Kumi pohon se nė mjaft raste ai habitet nga mėnyra se si janė realizuar aq keq disa foto. Nė shumė raste kandidatėt pėr deputetė u drejtohen studiove dhe kėrkojnė tė realizojnė posterat. Por shpesh asgjė nuk arrin tė realizohet nė funksion tė komunikimit me publikun.

Petrit Kumi: Fotografia nuk mėsohet nė shkollė

Unė i qėndroj idesė se fotoja kronikale ėshtė ajo qė i jep mė shumė shanse kujtdo, pėr tė arritur nė fotot artistike tė papėrsėritshme

Kam mbaruar liceun pėr pikturė. Mė 1956 punoja si piktor reviste. Njė fotograf, Sulejman Kelmendi, u bė shkak qė unė tė lija nė plan tė dytė pikturėn dhe tė jepesha pas fotografisė. Nė vitin 1960 isha pėrfundimisht fotograf dhe punoja nė Agjencinė Telegrafike Shqiptare. Isha personi qė fotografoi Hrushovin nė vizitėn e tij nė Shqipėri. Ishte grupi i fotografėve Kallfa-Pici dhe Refik Veseli qė e dokumentuan gjithashtu kėtė vizitė. Njė vit mė vonė u largova nga agjencia dhe shkova nė revistėn “Ylli”, ku qėndrova deri nė 1985. Qė nga viti 1992 e deri tani punoj pėr vete. Ėshtė njė biznes familjar, ku nuk janė punėsuar vetėm persona tė familjes. Megjithatė, nuk e lė pas dore interesin pėr foton artistike. Nė ata mijėra filma qė vijnė tė lahen nė Fotokumi, unė gjej mjaft fotografi qė ndonjėherė ua kalojnė profesionistėve. Nuk do tė jetė e largėt dita kur do tė kem gati njė ekspozitė me klientėt amatorė mė tė mirė. Pėr mua fotografia nuk mėsohet nė shkollė. Ajo ėshtė njė lloj arti dhe si ēdo art, ka talentin kryesor. Megjithatė, nėse flasim nė pikėpamje teknike, mendoj se mund tė mėsohen mjaft gjėra. Por sot nė Shqipėri nuk ka shkollė tė mirėfilltė dhe pėr fat tė keq, edhe konkursi i fotografisė, “Marubi”, nuk ka vlerėn e njė ballafaqimi tė vėrtetė dhe tė njė vendi ku konkurrojnė vėrtet njerėzit qė merren me artin e fotografisė. Unė i qėndroj idesė se fotoja kronikale ėshtė ajo qė i jep mė shumė shanse kujtdo, pėr tė arritur nė fotot artistike tė papėrsėritshme. Janė momente mjaft tė vogla, ku njė fotoreporter mund tė arrijė tė realizojė njė foto artistike, nėse ai e ka instiktin e artistit. Personalisht mendoj se ATSH ka qenė njė shkolle madhe e fotografisė. Gjithashtu mendoj se kjo agjenci disponon arkivin mė tė madh shqiptar tė fotografisė. Padyshim ajo ishte epiendra e zhvillimit tė fotografisė shqiptare pas luftės sė dytė botėrore. Mjaft nga mjeshtrat e fotografisė sė asaj kohe nuk pėrfillen sot, por unė mendoj se ata kanė kontribuar nė mėnyrė tė jashtėzakonshme.

Albes Fusha: Shtypi pėrmirėsoi shijet e publikut

Mendoj se nė kohėn e monizmit fotografia anonte nga dokumentimi, ndėrsa sot tenton nga arti, nga lirshmėria e krijimit artistik

Ndoshta periudha e punės nė shtyp ishte ajo qė mė bėri t'i hyja fotografisė. Por mendoj se kishte disa premisa qė mė drejtuan nga fotografia. Tradita familjare ishte njėra, formimi artistik ishte tjetra. Unė kam kryer Akademinė e Arteve pėr pikturė. Pas mbarimit tė akademisė pata njė periudhė qėndrimi nė SHBA. Bashkė me dy miq tė mi kishim shkuar atje pėr njė ekspozitė pikture. Vendosėm ta zgjasnim kohėn e qėndrimit. Ka qenė kjo periudhė kur mundėm tė shihnim galeritė e Nju Jorkut dhe tė perceptonim edhe fotografinė, midis tė tjerash. Rikthimi im nė vitin 1997 mė pozicionoi si fotoreporter shtypi. Ishte thjesht njė tendencė punėsimi, e cila mė tėrhoqi gjithmonė e mė shumė. Mė pas mė 1999 bėra njė specializim nė Austri dhe pas asaj kohe pata njė ofertė pėr tė punuar si pedagog nė Akademinė e Arteve, ku punoj edhe tani. Vitet e fundit studimi i fotografisė nė kėtė akademi dhe nė fakultetin e Gazetarisė po tenton drejt zgjerimit. Mundet qė nė tė ardhemn, pse jo, tė ketė njė degė mė vete pėr fotografinė nė Akademinė e Arteve. Pėr sa i pėrket tendencės sė fotografisė nė kohė, mendoj se nė kohėn e monizmit fotografia anonte nga dokumentimi, ndėrsa sot tenton nga arti, nga lirshmėria e krijimit artistik. Sot fotografėt kanė mundėsinė e komunikimit. Personalisht besoj qė “Marubi” ėshtė njė konkurs i vlefshėm, i hapur pėr debatin, pėr shkėmbimin e eksperiencave, ėshtė njė kuvend i mirė i fotografisė shqiptare sot. Sigurisht, asgjė nuk ėshtė e pėrsosur, po tendenca ėshtė pozitive nė kėtė aktivitet.
Qoftė edhe duke mbyllur pak syrin pėr mangėsitė qė mund tė ketė, “Marubi” ėshtė njė konkurs qė ka vlera tė mėdha edhe nė pikėpamje tė dokumentimit. Nė tė marrin pjesė edhe shumė prej amatorėve tė avancuar tė fotografisė dokumentare. Mendoj se angazhimi mė i madh me fotografinė nė vitet e fundit e ka rritur edhe shijen e publikut. Kjo ėshtė bėrė nė mėnyrė instiktive, thjesht nga ballafaqimi i pėrditshėm me cilėsinė e fotografisė qė vjen nė rritje, sidomos nė shtyp.

Roland Tasho: Tė dokumentosh tranzicionin

Gjatė lėvizjeve demokratike, ishte pikėrisht profesioni ai qė mė vuri nė qendėr tė ngjarjeve mua dhe aparatin tim. Kam dokumentuar gjithēka

Lidhja ime me fotografinė ka filluar nė mėnyrė tė rastėsishme. Ishte viti 1982. Isha shumė i ri, sapo kisha mbaruar ushtrinė. Kisha pasur njė mundėsi pėr tė shkuar nė shkollė oficerėsh, por nuk shkova. Kėshtu qė vendosa tė hyja nė punė. Nė lagje, siē ishte organizimi i atėhershėm, kishte njė zyrė pėr punėn. Njė nėpunėse atje mė regjistroi emrin dhe sa herė qė shkoja e pyesja mė thoshte “Prit, e di qė je i paduruar, por po mendoj pėr ty”. Njė ditė, kur shkova ta pyesja mė tha se mė kishte gjetur njė punė, fotograf. Ishte njė vend i mirė pune, nė fakt. Burri i tezes sime, Beqir Derhemi punonte kameraman askohe dhe ai mė nxiti mė shumė qė tė merresha me fotografinė. Fillimet kanė qenė si fillime tė ēdo zanati. Por me kohė fillova tė mėsoj mjaft gjėra pėrtej rutinės sė punės sė shėrbimeve, siē ishte nė fakt puna qė bėja atėherė. Kjo zgjati nga viti 1982-1985. Ndėrsa mė 1986 punova nė muzeun e Enver Hoxhės, piramida. Mė 1987 fillova punė nė revistėn “Ylli”. Ishin lėvizje qė mė jepnin gjithnjė e mė shumė eksperiencė. Puna nė revistė vazhdoi deri nga fundi i 1991 dhe fillimi i 1992. Gjatė lėvizjeve demokratike, ishte pikėrisht profesioni ai qė mė vuri nė qendėr tė ngjarjeve mua dhe aparatin tim. Kam dokumentuar gjithēka. Nė kohėn kur fotografoja nuk e dija se ajo qė po bėja do shndėrrohej nė njė fat pėr mua. Kohė mė vonė hapa njė ekspozitė me fotot e fillimit tė tranzicionit, me ikjet, lėvizjen studentore, revoltat, rrėzimin e bustit tė diktatorit. Midis tyre kishte shumė foto artistike. Ekspozitėn e panė disa italianė dhe interesimi i tyre mė ēoi nė njė tur nė vendin fqinj. Kėshtu fillova tė bėhesha i pranishėm nė disa vende me kėtė ekspozitė. Mė pas gjithēka vazhdoi nė kėtė rrugė. Kam provuar pėrvoja tė reja dhe jam i pavarur nė punėn time. Por nuk mund tė them se fotografia shqiptare ėshtė nė njė hap me fotografinė botėrore. Ne mund tė shikojmė diēka, mund tė lexojmė, por nė pėrgjithėsi as tė rinjtė, as tė vjetrit nuk ballafaqohen me botėn.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
 
Fotografia, nė kufi tė dy epokave
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
AbaniaForum  :: Me prane Njeri Tjetrit :: Kultura :: Arti shqiptar-
Kėrce tek: