AbaniaForum

ALBANIA FORUM
 
ForumPortalliCalendarKėrkoRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Shqiperia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:02 am

Shqipėria (int. Albania) ėshtė njė vend mesdhetar i cili shtrihet nė juglindje tė Evropės, nė perėndim tė Gadishullit Ballkanik, me koordinatat gjeografike: 41°19'39" gjerėsi veriore dhe 19°49'8" gjatėsi lindore. Shqipėria ka njė sipėrfaqe prej 28.748 km²
Artikulli kryesor: Lashtėsia


Ilirėt
Artikulli kryesor: Ilirėt
Figura:Illyria.jpg
IliriaPrejardhja e shqiptarėve nuk ėshtė e njohur pėrfundimisht, por tė dhėnat e nxjerra nga historia dhe nga gjuhėsia, studimet arkeologjike dhe antropologjike na ēojnė nė pėrfundimin se Shqiptarėt janė pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė Ilirėve tė lashtė dhe kėta tė fundit ishin autoktonė nė trojet e banuara prej tyre. Po ashtu edhe gjuha shqipe rrjedh nga gjuha e ilirėve, kalimi nga gjuha ilire nė gjuhėn shqipe me sa duket ndodhi midis shekujve tė IV dhe VI. Disa studiues, megjithatė, i kundėrshtojnė kėto teza, duke arsyetuar se ilirėt nuk ishin autoktonė dhe se shqipja rrjedh nga njė dialekt i vdekur i gjuhės trake.

Mendohet se kultura ilire u zhvilluar nga koha e gurit dhe u shfaq nė trojet e Shqipėrisė rreth fillimit tė kohės sė bronzit, rreth 2000 p.e.s. Ilirėt nuk pėrbėnin njė popullsi uniforme, por njė pėrzierje tė shumė fiseve qė banonin nė pjesėn perėndimore tė Ballkanit, nga ēfarė sot ėshtė Sllovenia nė veri-perėndim (dhe duke pėrfshirė) zonat e Epirit, i cili shtrihej thuajse deri nė mes tė Greqisė sė sotme. Nė pėrgjithėsi, ilirėt nė zonat e larta tė Shqipėrisė ishin mė tė veēuar se ata nė zonat e ulėta dhe kultura e tyre u zhvillua mė ngadalė.

Shkrimtarė tė lashtėsisė rrėfejnė se Ilirėt ishin njerėz tė shoqėrueshėm dhe mikpritės, tė famshėm nė guximin dhe trimėrinė e tyre nė luftė. Gratė Ilire kishin me drejtėsi tė drejta tė barabarta nė gjendjen me burrat, edhe nė ēėshtjen e prijėsit tė bashkėsisė fisnore. Nė ēėshtjet e fesė, ilirėt ishin paganė (pa fe tė mirėfilltė) qė besonin nė njė jetė tė pėrtejme dhe varrosnin tė vdekurit tok me armė dhe sende tė ndryshme tė menduara pėr pėrdorim vetjak.

Toka e Ilirisė ishte e pasur nė minerale hekuri, bakri, ari, argjendi dhe ilirėt u bėnė mjeshtra nė nxjerrjen dhe pėrpunimin e metaleve. Ata ishin mjeshtra tė mėdhenj nė ndėrtimin e anijeve dhe madje detarė shumė tė aftė; nė tė vėrtetė, galerat e tyre tė lehta dhe tė shpejta tė njohura si "liburnae" ishin me njė skicim aq tė lartė saqė romakėt i trupėzuan ata nė floten e tyre si njė lloj luftanije tė quajtur "Liburnia".


Helenėt
Artikulli kryesor: Helenėt
Nga shekulli i VIII deri nė atė tė VI p.e.s. grekėt themeluan njė varg kolonish nė truallin ilir, dy prej tyre nga mė tė spikaturit ishin Epidamnus (Durrėsi i sotėm) dhe Apollonia (afėr qytetit te Fierit). Prania e kolonive greke nė dheun e tyre i solli ilirėt nė prekje me njė qytetėrim mė tė pėrparuar, i cili i ndihmoi ata tė zhvillojnė kulturėn e tyre, ndėrsa nga ana e tyre ndikuan jetėn ekonomike dhe politike tė kolonive. Nė shekullin e III p.e.s. filluan tė dobėsohen dhe u prishėn pėrfundimisht.

Fuqimisht krahas me ngritjen e kolonive greke, fiset ilire filluan tė zhvillohen politikisht pėrkatėsisht nga njėsi (qėnie) tė vogla e tė thjeshta nė mė tė mėdha e mė tė ndėrlikuara. Nė fillim ata krijuan lidhje (ushtarake) tė pėrkohshme me njėri-tjetrin pėr qėllime mbrojtjeje dhe sulmimi, pastaj federative dhe ende mė vonė, mbretėrira. Prej tyre mbretėritė mė tė rėndėsishme, tė cilat lulėzuan nga shekulli i V deri nė atė tė II p.e.s., ishin ato tė enkelajve, taulantėve, epirjotėve dhe tė ardianėve.

Pas ndėrluftimesh pėr pjesėn mė tė mirė tė shekullit IV p.e.s. kundėr shtetit zgjerues Maqedon tė Filipit II dhe Aleksandrit tė Madh, ilirėt u pėrballuan me njė kėrcėnim mė tė madh nga fuqia rritėse e romakėve. Duke e parė truallin ilir si njė urėlidhės pėr pushtimin nė lindje tė Adriatikut, Roma sulmoi dhe mundi Ilirėt nė vitin 229 p.e.s. tė prirė nga mbretėresha Teuta dhe nga viti 168 p.e.s. vendosi njė mbikqyrje tė frytshme mbi Ilirinė.


Romakėt
Artikulli kryesor: Romakėt
Romakėt qeverisėn Ilirinė e cila u bė krahina Illyricum pėr gjashtė shekuj. Nėn qeverisjen romake shoqėria ilire pėsoi ndryshime tė mėdha, veēanėrisht nė pamjen e saj tė jashtme lėndore (sendore, materiale). Arti dhe kultura lulėzuan, veēanėrisht nė Apolloni, shkolla filozofike e sė cilės u bė e mirnjohur nė lashtėsi. Pasoi njė shtrirje e madhe, megjithse, ilirėt i pėrballuan pėrngjasimit (pėrvetėsimit) tė kulturės romake. Kultura ilire mbijetoi, poashtu me gjuhėn ilire, megjithse shumė fjalė latine hynė nė gjuhė dhe mė vonė u bėnė pjesė e gjuhės shqipe.

Krishterimi u shfaq nė Iliri gjatė sundimit romak, rreth gjysmės sė shekullit tė I-rė. Nė fillim fesė sė re iu desh tė ndeshej me kultet lindore (orientale), mes tyre atė tė Mithra-s, perėndi persiane e dritės, e cila kishte hyrė nė truallin ilir pas gjurmėve tė rritjes ndėrvepruese me zonat lindore tė perandorisė. Pėr njė kohė tė gjatė iu desh tė hahej me perėndi tė adhuruara nga paganėt ilirė. Rritja e qėndrueshme e bashkėsisė sė krishterė nė Dyrrhachium (emri romak pėr Epidamnus) ēoi nė krijimin e njė peshkopate kėtu nė vitin 58. Mė vonė, qendra peshkopale u vendosėn nė Apollonia, Buthrotum (sot Butrint) dhe Scodra (Shkodra sot).

Me kalimin e kohės perandoria nisi tė dobėsohet, ilirėt, duke pėrfituar nga njė traditė e gjatė zakonesh dhe mjeshtrish (aftėsish) ushtarake, fitoi ndikim tė madh nė udhėheqjen ushtarake romake. Nė tė vėrtetė, disa syresh mundėn prej aty tė bėhen perandorė. Nga mesi i shekujve tė III-tė dhe tė IV-tė frerėt e perandorisė ishin pothuajse vazhdimisht nė duart e perandorėve me prejardhje ilire: Gaius Decius, Klaudius Gotikus, Aureliani, Probusi, Diokleciani dhe Konstantini i Madh.


Bizantinėt
Artikulli kryesor: Bizanti

Nga Iliri nė Shqipėri
Kur Perandoria Romake u nda nė atė tė lindjes dhe atė tė perėndimit nė vitin 395, trojet e Shqipėrisė sė sotme u bėnė pjesė e Perandorisė Bizantine. Nė kohėn e Perandorisė Romake, disa ilirė u ngritėn nė poste tė larta nė perandorinė e re. Tre perandorėt qė mbruajtėn historinė e Bizantit (duke mbretėruar nga vitet 491 deri nė vitet 565) ishin me prejardhje ilire: Anastasiusi I, Justini I dhe perandori mė i njohur i Bizantit Justiniani I.

Nė dhjetėvjeēarėt e parė nėn qeverisjen bizantine (deri nė vitin 461), Iliria vuajti bastisjet shkatėrruese tė visgotėveve, hunėve dhe ostrogotėve. Jo shumė kohė pasi kėta pushtues barbarė fshikulluan nėpėr Ballkan, u shfaqėn sllavėt. Midis shekullit VI-tė dhe VII-tė ata u ngujuan nė trevat ilire dhe vazhduan tė pėrvetsojnė fise ilire pak a shumė ku ndodhet tani Sllovenia, Kroacia, Bosnja dhe Hercegovina dhe Serbia. Fiset ilire tė jugut, megjithkėtė pėrfshirė Shqipėrinė e sotme i“u shmangėn pėrvetsimit dhe ruajtėn gjuhėn e tyre amtare.

Me kalimin e disa qindvjeēarėve, nėn pėrplasjen me romakėt, bizantinėt dhe kulturėn sllave, fiset ilire tė jugut pėsuan njė shndėrrim dhe pasoi njė kalim nga popullata e vjetėr ilire nė shqipėtare tė re. Si rrjedhojė, nga shekulli i VII-tė deri nė atė tė XI-in, emri Iliri i hapi rrugė emrit, nė fillim tė pėrmendur nė qindvjeēarin e 2-tė nga gjeografi Ptolemeusi i Aleksandrisė, tė fiseve Albanoi, tė cilėt banonin ēfarė sot ėshtė qendra e Shqipėrisė. Nga njė fis i vetėm emri u pėrhap duke pėrfshirė pjesėn e mbetur tė vendit si Arbėri dhe, pėrfundimisht, Shqipėri (Albania). Zanafillat e kombėtarisė shqiptare duket ndodhėn nė atė kohė kur populli shqiptar vėrejti se ata ndanin njė truall tė pėrbashket, emėr, gjuhė, dhe trashėgimi kulturore. (Gjuhėtarėt kanė pėrcaktuar se emri "Shqipėri" rrjedh nga ndajfolja "shqip", nė kuptimin "qartė" (nė kuptimin "flas qartė"; tek Buzuku: vjen me e thashunė shqip). Ky emėr ka zėvendėsuar emrin e vjetėr Arbėri gjatė shekujve XVI-tė dhe XVII-tė. Hipoteza e prejardhjes nga emri "shqipe", ose "shqiponjė," pra "Shqipėri" - "toka e shqiponjės" ėshtė njė hipotezė romantike, qė nuk pėrputhet me realitetin shkencor.

Shumė kohė pėrpara sė tė ndodhte kjo, krishterimi u bė fe e themeltė e Shqipėrisė, duke zėvendėsuar politeizmin ilir dhe errėsuar pjesėn mė tė madhe tė pamjes se jashtme njerėzore botėrore dhe instituticionet e trashėguara nga qytetėrimet greke e romake. Por, megjithėse vendi ishte nėn zgjedhėn e Bizantit, shqipėtarėt e krishterė do perēaheshin ndėrmjet pushtetit tė Papės sė Romės deri nė vitin 732 dhe Kostantinopojes. Nė kėtė vit perandori ikonathyes bizantin Leo III, i zemėruar nga disa shqiptarė sepse kėta kishin pėrkrahur Romėn nė Zėnkėn Ikonė-thyerėse, e shkėputi kishėn shqiptare nga Papa i Romės dhe e vuri ate nėn patriarkun e Konstantinopojės. Kur kisha e krishterė u ēa nė vitin 1054 midis Lindjes dhe Romės, Shqipėria e Jugut mbajti lidhjen e saj me Konstantinopojėn ndėrsa Shqipėria e Veriut iu rikthye pushtetit tė Romės. Kjo ēarje nė kishėn shqiptare shėnoi thyerjen e parė fetare mė tė rėndė tė vendit.


Kultura mesjetare
Artikulli kryesor: Arti mesjetar nė Shqipėri
Nė pjesėn e mėvonshme tė mesjetės, shoqėria qytetare shqiptare arriti njė pikė tė lartė tė zhvillimit. Tregu i jashtėm lulėzoi nė njė shtrirje tė atillė saqė trgetarė tė mėdhenj shqiptarė kishin agjensitė e veta nė Venedik, Raguzė (Dubrovniku i sotėm, Kroaci) dhe Selanik, Greqi. Mbrothėsimi i qyteteve nxiti gjithashtu zhvillimin e edukimit dhe arteve.

Shqipja, megjithkėtė, nuk ishte gjuha e pėrdorur nėpėr shkolla, kisha dhe ndėrveprimet zyrtare qeveritare. Nė vend tė saj, greqishtja dhe latinishtja, tė cilat kishin mbėshtetjen e fuqishme tė shtetit dhe tė kishės, ishin gjuha zyrtare e kulturės dhe literaturės.

Sistemi i ri drejtues i ēėshtjeve, ose krahinat ushtarake tė krijuara nga Perandoria Bizantine, ndihmuan nė mundėsinė e ngritjes sė feudalizmit nė Shqipėri, kur ushtarėt katundarė qė u shėrbyen zotave ushtarakė u bėnė bujqrobėr nė pronat e tokave tė tyre. Midis familjeve prijėse fisnike feudale shqiptare qenė Topiajt, Ballshajt, Shpatėt, Muzakėt, Arianitėt, Dukagjinėt, dhe Kastriotėt. Tre tė parėt prej kėtyre u ngritėn tė bėhen sundimtarė tė principatave qė ishin praktikisht tė pamvarura nga Bizanti.


Perėndimi i bizantit

SkanderbegDuke zotėruar pjesėrisht, dobėsinė e Perandorisė Bizante Shqipėrinė, duke nisur nga qindvjeēari i 9-tė, Shqipėria ra nėn zotėrim tė plotė ose tė pjesėt tė njė vargu fuqish tė huaja si: kryqėtarėt Bullgarė, Normanė, Angjevinėt e Italisė sė jugut, Serbėt, dhe Venedikasit. Pushtimi pėrfundimtar i vendit nė vitin 1347 nga Serbėt, tė prirė nga Stefan Dushan, shkaktoi shpėrngulje masive tė shqiptarėve jashtė shtetit, veēanėrisht nė Greqi dhe nė ishujt e Egjeut. Nga mesi i shekullit tė XIV-tė, sundimi Bizantin mori fund nė Shqipėri, pas gati 1.000 vjetėsh.

Pak dhjetvjeēarė mė vonė vendi u pėrball me njė kėrcėnim tė ri, atė tė Turqėve, tė cilėt nė kėtė pikė ishin duke shtrirė fuqinė e tyre nė Ballkan. Turqit osmanė pushtuan Shqipėrinė nė vitin 1388 dhe plotėsuan pushtimin e vendit rreth dyzetė vjet mė vonė (1430. Por pas vitit 1443 njė shqiptar i gjenisė ushtarake - Gjergj Kastrioti (1405-1468), i njohur si Skėnderbeu bashkoi rreth vetes princat shqiptarė dhe arriti tė shporrte pushtuesit nga vendi. Pėr 25 vjetėt e tjerė, duke vepruar jashtė fortesės sė tij nė qytetin malor tė Krujės, Skėnderbeu fshikulloi ēdo pėrpjekje tė turqve tė rimarrin Shqipėrinė, tė cilėn ata e parashikuan si njė trampolinė pėr njė pushtim tė Italisė dhe Evropės Perėndimore. Lufta e tij e pabarabartė kundėr fuqisė mė tė fortė tė asaj kohe fitoi vlerėsimin e Evropės si edhe disa pėrkrahje nė formė parash dhe ndihme ushtarake nga Napoli, Papa i Romės, Venediku, dhe Raguza. Pas vdekjes sė tij, qėndresa shqiptare ra pak nga pak, duke aftėsuar turqit tė ripushtojnė vendin nga viti 1506.

Lufta e gjatė e Skėnderbeut tė mbante Shqipėrinė tė lirė u bė shumė domethėnėse pėr shqiptarėt, sepse fuqizoi njėqėnėsinė (unitetin) e tyre, i bėri ata mė tė ndėrgjegjshėm mbi ngjashmėrinė e tyre kombėtare, dhe shėrbeu mė vonė si njė burim i madh frymėzimi nė luftėn e tyre pėr bashkim kombėtar, liri dhe pamvarėsi.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:04 am

Artikulli kryesor: Perandoria Osmane

Rilindja kombėtare
Artikulli kryesor: Rilindja Kombėtare
Nga mesi i shekullit tė XIX-tė Turqia ishte nė grahmat e "Ēėshtjes Lindore", nė kohėn qė ballkanasit, duke pėrfshirė edhe shqipėtarėt, kėrkonin tė plotėsonin ėndrrėn e tyre kombėtare. Pėr tė mbrojtur dhe pėrkrahur interesat e tyre kombėtare, shqiptarėt u mblodhen nė Prizren, njė qytet i Kosovės, nė vitin 1878 dhe krijuan Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit. Lidhja kishte dy qėllime kryesore, atė politike dhe atė kulturore. Sė pari, u pėrpoq (pasukses) tė bashkonte tė gjitha trojet shqiptare - atė kohe tė ndara ndėr katėr vilajete, ose krahina, e Kosovės, e Shkodrės, e Manastirit, e Janinės - nė njė shtet vetqeverisės brenda sistemit tė Perandorisė Osmane. Sė dyti, mprehi njė lėvizje pėr zhvillimin e gjuhės shqipe, letėrsisė, arsimimit, dhe kulturės. Nė vijė me programin e dytė, nė vitin 1908 udhėheqėsit shqiptarė u takuan nė qytetin e Manastirit (tani Maqedoni) dhe pėrshtatėn njė alfabet kombėtar. Ai bazohej mė sė shumti nė shkrimin latin, ky zėvendėsoi disa alfabete tė tjera, duke pėrshire alfabetin arab dhe grek, qė ishin gjer nė atė kohė nė pėrdorim.

Lidhja Shqiptare, nėn trysninė e fuqive evropiane, u shtyp nga turqit nė vitin 1881. Kėtė e bėri Evropa pėr ta penguar krijimin e njė shteti tė ri tė proveniences muslimane nė Evropė, me shumicė fetare muslimane. Kėtė Evropa e shpjegoi me gjoja alarmimin e Turqisė nga synimi i fuqishėm kombėtar brenda Lidhjes Shqiptare. Qė atėherė, megjthkėtė, lidhja u bė njė simbol i zgjimit kombėtar tė Shqipėrisė, dhe idetė dhe qėllimet e saja ushqyen shtysėn qė kulminoi mė vonė nė pavarsinė kombėtare.

Kur Turqit e Rinj (Gjon Turqit), qė kishin marre pushtetin nė Stamboll nė vitin 1908 shpėrfillen zotimet e tyre tė bėra shqipėtarėve tė bėjnė reforma demokratike dhe dhėnies sė vetvendosjes (autonomisė), shqipėtarėt u hodhėn nė luftė tė armatosur, e cila, nė fund tė tre vjetėsh (1910-1912), detyroi turqit pėr pasojė, t“u plotėsonin kėrkesat e tyre. Tė alarmuar nga ardhmėria e autonomisė shqiptare, fqinjėt ballkanas tė Shqiperisė, qė kishin bėrė tashmė plane pėr copėtimin e vendit, i shpallėn luftė Turqisė nė tetor 1912, dhe ushtritė greke, serbe dhe malazeze pėrparuan nė trevat Shqiptare.

Pėr tė shmangur asgjėsimin e vendit, tė dėrguarit e kombit u takuan nė njė kongres nė Vlorė. Ata udhehiqeshin nga Ismail Qemali, njė shqiptar qė kishte pasur pozita tė larta nė qeverinė osmane. Me 28 nėntor 1912, kongresi nxori thirrjen, e cila shpalli pavaresinė e Shqipėrisė.


Pavarėsia e Shqipėrisė

Krijimi i shtetit tė ri
Pak kohė pas mundjes sė turqve nga lidhja ballkanike, nė dhjetor tė vitit 1912 u thirr nė Londėr njė konferencė ambasadorėsh tė Fuqive tė Mėdha (Britanisė, Gjermanisė, Rusisė, Austro-Hungarisė, Francės dhe Italisė) pėr tė vendosur mbi daljen e ēėshtjeve tė ngritura nga konflikti (lufta). Me mbėshtetjen e dhėnė shqiptarėve nga Austro-Hungaria dhe Italia, konferenca ra nė ujdi tė krijohej njė shtet i pamvarur shqiptar. Por, nė vendosjen e kufinjve tė shtetit tė ri, duke pasur trysni tė forta nga fqinjėt e Shqipėrisė, Fuqitė e Mėdha nuk njohėn gjėrėsisht realitetin demografik dhe dorezuan rajonin e gjėrė tė Kosovės serbėve, ndersa nė jug, Greqisė iu dha pjesa mė e madhe e Ēamėrisė, njė pjesė e zonės sė vjetėr tė Epirit me qendėr nė Lumin Thķamis. Shumė vėzhgimtarė dyshuan nėse shteti i ri do tė ishte i zbatueshėm me rreth gjysmėn e tokave dhe popullsisė shqiptare tė lėna jashtė kufinjve tė saj, veēanėrisht meqėnėse kėto treva ishin mė prodhimtaret nė drithėra dhe mbareshimin e bagėtive. Nga ana tjetėr, njė bashkėsi e vogėl rreth 35.000 veta me kombėsi greke u perfshinė brenda kufinjve tė Shqipėrisė. (Megjithėkėtė, Greqia qė numėronte tė gjithė shqiptarėt e besimit ortodoks - 20 pėrqind tė popullsisė - si greke, pohonte se numri i popullsisė me kombėsi greke ishte mė i madh seē mendohej). Qė atėherė e mė pas, pakicat greke e kosovare mbeten tema shqetėsuese nė marrdhėniet Shqiptaro-Greke dhe Shqiptaro-Jugosllave.

Fuqitė e Mėdha poashtu caktuan njė princ gjerman, Wilhelm zu Wied (Vilhelm cu Vid), si qeverisės tė Shqipėrisė. Vilhelmi mbėrriti nė Shqipėri nė mars 1914, por mosnjohja e tij me Shqipėrinė dhe problemet e saja, tė pėrziera nga ndėrlikimet e ngritura nga shpėrthimi i Luftės sė Parė Botėrore, e ēuan atė nė lėnien e Shqiperisė gjashtė muaj mė vonė. Lufta e zhyti vendin nė njė krizė tė re, kur ushtritė e Austro-Hungarisė, Francės, Italisė, Greqisė, Malit tė Zi dhe Serbisė e zaptuan dhe pushtuan atė. E lėnė pa ndonjė udhėheqje politike apo autoritative, vendi ra nė kaos dhe fati i tij varej nė fije tė perit. Nė Konferencėn e Paqes tė Parisit pas luftės, shuarja e Shqipėrisė u shmang kryesisht nga pėrpjekjet e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės Woodrow Wilson (Vudrou Uillson), i cili kundershtoi njė plan tė Britanisė, Francės dhe Italisė tė ndarjes sė Shqipėrisė midis fqinjve tė saj.

Njė kongres kombėtar, i mbajtur nė Lushnjė nė janar 1920, hodhi themelet e qeverisė sė re. Nė dhjetor tė po kėtij viti Shqipėria, kėtė herė me ndihmėn e Britanisė, u pranua nė Lidhjen e Kombeve, kėshtu duke fituar pėr herė tė parė njohjen ndėrkombėtare si njė shtet dhe komb vetėvendosės.



Peshkop Noli dhe Mbreti Zog

Ahmet ZoguNė fillim tė viteve tė 20-ta shoqėria shqiptare ishte e ndarė midis dy grupimeve politike thellėsisht opoziatare. E para, pėrbehej prej klasės sė bejlereve dhe agallarėve, pronarė tė mėdhenj tokash, qė mbas Shpalljes sė Pavarėsisė, u ishin veshur veprimtarisė politike dhe qė nė njėfarė mėnyre pėrfaqėsonin forcat e vjetra tradicionale shqiptare. Nė ballė tė tyre shquhej sidomos Ahmet Zogu, njė feudal i vogėl fisnor nga rrethi i Matit. Grupi i dytė pėrbėhej prej intelektualėve, tregėtarėve progresistė dhe politikanėve me prirje demokratike, tė cilėt synonin modernizimin e Shqipėrisė sipas standarteve tė Evropės Perėndimore dhe Amerikane. Ky grupim udhėhiqej prej Fan Stilian Nolit, njė peshkop ortodoks i edukuar nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Kėto forca politike, krejtėsisht tė kundėrta nė program dhe pėrbėrje, pėrfaqėsonin nė shkallė tė vogėl natyrėn thellėsisht kontradiktuese tė politikės shqiptare nė fund tė Luftės sė Parė Botėrore.

Nė periudhėn midis vitit 1920 dhe 1924 forcat liberale u fuqizuan sė tepėrmi dhe nė vitin 1924 njė kryengritje popullore e detyroi Ahmet Zogun tė largohej nga Shqipėria pėr nė Jugosllavi. Nė pozitėn e kryeministrit tė qeverisė sė re shqipatare, Noli i'u pėrvesh njė programi social qė synonte njė reformė tė plotė agrare dhe modernizimin e infastrukturės administrative tė vendit sipas shembullit tė demokracive perėndimore. Sidoqoftė, ky program hasi nė kundėrshtimin e klasės sė bejlereve tė mėdhenj, tė cilėt nuk donin tė humbisnin pozitėn e tyre tė lartė nė drejtimin e shtetit. Qeveria e Nolit, gjithashtu, nuk arriti dot tė sensibilizonte opinionin ndėrkombtar nė ndihmė tė Shqipėrise. Qeveria e vetme qė e njohu Shqipėrinė nė arenėn ndėrkombėtare ishte vetėm regjimi i ri Sovjetik i Leninit. Pėr pasojė, qeveria e Nolit ėshtė konsideruar tepėr idealiste dhe nė menyrė pėrfundimtare, njė eksperimentim i pafat nė politikėn shqiptare. Nė krye tė gjashtė muajve Noli ra nga fuqia dhe Zogu u rivendos si kryeministėr i Shqipėrisė me ndihmėn tepėr zemėrgjėrė tė Ushtrisė Jugosllave.

Zogu rifilloi sundimin e tij katėrmbėdhjetėvjeēar nė Shqipėri nė fillim si president i Shqipėrisė (1925-1928) dhe mė vonė si Zogu I Mbret i Shqiptarėve. Revolucioni demokratik i Nolit i la njė pėrshypje tė thellė Zogut dhe ai e kuptoi qė nėse Shqipėria kishte pėr tė bėrė pėrpara atėherė ai duhej tė ndėrmerrte disa reforma domethėnėse. Si rezultat, Zogu ishte i sukseshėm nė vendosjen e rregullit dhe rendit publik dhe hapi shumė shkolla fillore dhe disa tė mesme (nė analizė tė fundit tė pamjaftueshme, meqėnėse Shqipėria ishte kryesisht analfabete deri nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore). Kėto reforma kishin pamjen e njė skllavėrimi kombėtar pasi nė sigurimin e mjeteve financiare Zogu e lidhi veten kokė e kėmbė mbas Italisė. Financimet dhe traktatet e shumta, qė ai ndėrmori me qeverinė fashiste tė Mussolinit e bėnė Shqipėrinė virtualisht njė koloni Italiane shumė kohė mė parė se ardhja e Ushtrisė Italiane nė Shqiperi. Nė vitin 1939 Italia pushtoi Shqipėrinė dhe e detyroi Zogun tė largohet nė fillim nė Greqi dhe mė vonė nė Egjipt.

Baza mbėshtetėse e Zogut ishin bejlerėt e Shqipėrisė jugore dhe bajraktarėt e veriut. Duke shfrytėzuar kėto lidhje dhe duke u mbėshtetur nė ndihmat financiare tė Italisė dhe nė njė xhandarmari tė stėrvitur dhe udhėhequr nga oficerė tė huaj, Zogu solli njėfarė stabiliteti nė Shqipėri. Ai vendosi autoritetin shtetėror nė zonat e thella malore, uli kriminalitetin, hodhi themelet e sistemit tė ri arsimor dhe ndėrmori disa hapa nė modernizimin e jetės sociale tė vendit. Sidoqoftė sukseset ishin shumė mė tė vogla nė numėr nėqoftėse krahasohen me dėshtimet e tij. Ligjėrisht, Zogu ishte njė monark qė i bindesh kushtetutes sė vendit, kurse de facto ai ishte thjesht njė diktator mondan. Zogu dėshtoi nė zgjidhjen e promblemit mė themelor shqiptar, atė tė reformės agrare. Pėr eliminimin e urisė Zogu importonte drithra nė shuma tė kosiderueshme, por, sidoqoftė, fshatarėsia pėrsėri ngeli nė njė gjendje tė mjerueshme qė detyroi masat e thjeshta popullore tė emigronin jashtė shtetit. Pėr mė tepėr Zogu u mohoi shtetasve tė tij tė drejtat qytetare dhe civile tė cilat krijuan kushte tė favorshme pėr kryengritje tė shpeshta ndaj regjimit tė tij. Ai neglizhoi klasat intelektuale dhe punėtore, pėrhapi korrupsinon shtetor dhe persekutoi opozitėn politike. Kėto masa mundėsuan krijimin e grupeve dhe celulave tė para komuniste tė Shqipėrisė.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:06 am

Lufta e Dyte Botėrore
Artikulli kryesor: Shqipėria nė luftėn e dytė botėrore
Nė tetor tė 1940 forcat italiane e pėrdorėn Shqipėrinė si njė bazė ushtarake pėr tė pushtuar Greqinė, por ata u zmbrapsen shpejt nė Shqipėri. Pasi Gjermania naziste mundi Greqinė dhe Jugosllavinė nė vitin 1941, krahinat e Kosovės dhe Ēamėrisė i“u bashkangjitėn Shqipėrisė, duke krijuar kėshtu njė shtet shqiptar tė bashkuar kombėsisht. Shteti i ri zgjati deri nė nėntor 1944, kur gjermanet qė kishin zėvendėsuar forcat pushtuese italiane duke ndjekur dorėzimin e Italisė u tėrhoqen nga Shqipėria nė vitin 1943. Kosova iu ritrupėzua pjesės serbe tė Jugosllavisė dhe Ēamėria greqisė.



Shqipėria socialiste

Shteti stalinist

Enver HoxhaSunduesit e rinj tė Shqipėrise trashėguan njė vend jashtezakonisht tė varfėr, tė persekutuar nga analfabetizmi, gjakmarrja fisnore, shumllojshmėria e semundjeve epidemike dhe mungesa fantastike e tė drejtave mė themelore civile dhe qytetare. Pėr eliminimin e tyre komunistėt ndėrmoren njė program radikal modernizimi qė synonte pavarėsine sociale dhe ekonomike tė Shqipėrise, si njė suplementim tė reformave tė filluara qysh nga Shpallja e Pavarėsisė nė Vlorė mė 1912.

Akti i parė i qeverisė sė re ishte ajo e njė reforme agrare pa kompromis. Tokat e bejlerve dhe agallarėve u ndanė nė ngastra mė tė vogla dhe i'u dhanė atyre fshaterėve qė ose nuk kishin tokė, ose qė deri nė atė kohė kishin shėrbyer si sejmenė dhe bujkrobėr. Kjo masė theu gjithashtu dhe bazėn fuqimore tė klasės sė bejlerėve. Pėr mė tepėr, qeveria shtetėzoi industrinė, bankat dhe gjithė kapitalin tregtar dhe tė huaj nė vend. Pak kohė mbas reformės agrare filloi kolektivizimi i tokės, proces i cili mbaroi nė 1967. Si rezultat, fshatarėsia humbi tokėn qė i'u dha nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore. Socializmi nėn udhėheqjen e Enver Hoxhės u pėrhap nė zonat e thella malore dhe pėr pasojė shkaterroi institucionin e vjetėr tradicional tė kanunit, lidhjet e ngurta fisnore dhe strukturėn patriarkale tė familjes.

Pėr sigurimin e mjeteve finaciare dhe teknologjike, si dhe pėr financime ushtarake dhe politike, Shqipėria aderoi nė kampin komunist me Jugosllavinė (1944-48), BRSS (1948-61) dhe Kinėn (1961-78). Ekonomikisht, Shqipėria pėrfitoi sė tepėrmi nga kėto aleanca. Qindra milionė dollarė u investuan nė industrinė e rendė dhe mekanizmin e mjeteve tė prodhimit. Me mijėra kėshilltare dhe specialistė erdhėn nė Shqipėri pėr tė mbikqyrur zhvillimin e ekonomisė. Pėr pasojė, popullsia shqiptare doli nga errėsira shumėshekullore dhe pėr disa kohė mundi tė gėzonte njė standart relativisht tė lartė jetese. Politikisht, Hoxha u zhgenjye me aleatėt e tij komunistė dhe u nda me secilin prej tyre, duke i akuzuar pėr tradhėti ideologjike ndaj kauzės sė proletariatit dhe paqėsim me Perėndimin kapitalist. E izoluar nga Perėndimi dhe Lindja sė bashku, Shqipėria adoptoi kursin e ndėrtimit tė socializmit "me forcat e veta" duke u pozicionuar si vendi i vetėm stalinist nė gjthė bllokun komunist.

Programi Enverist pėr modernizmin dhe trasnformimin e Shqipėrisė nga njė vend i prapambetur nė njė shoqėri industriale tė pėrparuar ishte nė njė farė menyre njė sukses i jashtėzakonshėm dhe me tė vertete brenda katėr dekadash Shqipėria pėrparoi shumė nė zhvillimin e bujqėsisė, industrisė, arsimit, arteve dhe kulturės. Njė arritje e veēantė ishte tharja e zonave moēalore bregdetare dhe kthimi i tyre nga zona malarike nė toka bujqėsore dhe industriale. Gjithashtu simbolik ishte edhe zyrtarizimi i dialektit toskė tė shqipes dhe mė pas Kongresi i Drejtshkrimit.

Sidoqoftė shtypja politike i errėsoi kėto arritje kombėtare. Nė kundėrshtim me nenet e Kushtetutės qeverisja e Hoxhės u karakterizua nga persekutimi policor i Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, i njohur thjesht si Sigurimi. Pėr eliminimin e pakėnaqėsisė, qeveria pėrdori shpesh (por jo pėrheėe) pėrsekutimin e udhėheqjes nė rradhėt e Partisė dhe nė mėnyre mė pak tė ndjeshme atė tė popullsisė nė pėrgjithėsi. Ata qė kritikonin Partinė dhe drejtuesit e shtetit nė veprat e tyre, qoftė kulturore, editoriale, ose thjesht propagandistike pėrjashtoheshin nga puna, burgoseshin nė kampe tė punės sė detyrueshme ose thjesht ekzekutoheshin. Udhėtimi jashtė shtetit ishte i ndaluar pėr tė gjithė pėrveē atyreve qė shkonin me punė ose sponsorizim shtetėror. Nė 1967 praktikimi fetar u ndalua pasi udhėheqja e shikonte fenė si njė institucion feudal mesjetar qė pengonte bashkimin dhe pėrparimin kombėtar. Vendet e kultit u mbyllen dhe nė shume raste ose u shkatėrruan ose u kthyen nė shtėpi pėr veprimtari rinore. Shpėtuan vetėm ato qė pėrbėnin pasuri kulturore si Xhamia e Ethem Beut nė qėndėr tė Tiranės.


Rėnia e komunizmit

Nė vitėn 1999 Shqipėria e pranoj disa njėqind mijė refugjatėsh shqiptare nga KosovaMbas vdekjes sė Enver Hoxhės mė 1985, zėvendėsuesi i tij, Ramiz Alia, u pėrpoq ta ruante strukturėn e sistemit ekzistues, por nė tė njėjtėn kohė tentoi tė implementonte reforma, nė mėnyrė qė tė revitalizonte ekonominė qė nė atė kohė po bėnte nė vend numero. Si rezultat ai lejoi investime nga firma tė huaja nė Shqipėri dhe shtoi marrėdhėniet diplomatike me vendet Perėndimore. Sidoqoftė me rėnien e komunizmit nė Evropėn Lindore nė vitin 1989, shumė segmente tė shoqėrise shqiptare filluan nja aktivizim politik mė tė vendosur dhe filluan agjitimin kundėr qeverisė. Grupet mė aktive ishin ato mė tė zhgėnjyerat intelektualėt, proletariati dhe rinia studentore. Nė pėrgjigje tė kėrkesave tė tyre Ramiz Alia u dha shqiptarėve tė drejtėn pėr udhėtim jashėte shtetit, zbuti fuqitė ekzekutive tė Sigurimit, rivendosi liritė fetare dhe adoptoi disa masa tė ekonomisė sė lirė. Nė dhjetor tė 1990 Alia legalizoi krijimin e partive politike, kjo sinjalizoi fundin e monopolit komunist mbi ekzekutivin.

Masė mbas mase, kontrolli absolut i shtetit mbi shoqerinė shqiptare u dobėsua. Pasiguria politike, ekonomike dhe shoqėrore solli rėnien e shumė qeverive midis 1990 dhe 1992. Nė mars tė vitit 1992 fitorja vendimtare e Partisė Demokratike solli nė fuqi Sali Berishėn, presidentin a parė tė zgjedhur nė njė skenė demokratike dhe elektorale qysh prej Fan Nolit.

Pėrparimi shqiptar drejt reformės demokratike mundėsoi pjesemarrjen shqiptare nė Konferencėn pėr Sigurimin dhe Bashkėpunimin nė Evropė, e cila solli fundin e izolimit makabėr shqiptar. Pėrjekjet pėr krijimin e njė ekmonomie tė lirė sollėn kriza tė vazhdueshme, por gjithashtu mundėsuan sjelljen e ndihmave humanitare nė Shqipėri nga komuniteti ndėrkombėtar. Nė kėtė menyrė, Shqipėria filloi integrimin e politikės dhe institucioneve tė saj me Perėndimin, pjesė e tė cilit shqiptarėt e kanė konsiduruar pėrherė veten.

Dėshtimi i shumė firmave piramidale investimi shkaktuan rėnien e ekonomisė dhe mė vonė tė qeverisė nė fillim tė vitit 1997. Rreth njė e treta e popullisė e gjetėn vetėn tė varfėr sa hap e mbyll sytė. Dhuna u shtua dhe turma popullore rrėmbyen armė, banda kriminale kontrollonin zona tė tėra tė vendit. Nė pėrgjigje tė kėsaj, OKB dėrgoi trupa paqėruajtėse nė mars tė atij viti. Partia socialiste fitoi zgjedhjet parlamentare nė qershor 1997 dhe sekretari i Partisė Rexhep Mejdani u zgjodh President i ri i Shqipėrisė.

Nė 1999 vendi mirėpriti rreth 450,000 shqiptarė tė Kosovės qė i largoeshin dhunės serbe nė Kosovė.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:10 am






Ndarja administrative njėsive territoriale nė Shqipėri ėshtė bėrė nė disa nivele duke filluar nga niveli mė i madh qarku pastaj rrethi, bashkia dhe komuna.

Shqipėria ndahet nė 12 njėsi administrative tė quajtura "qarqe", tė cilat ndahen mė tej nė 36 "rrethe". Kryeqyteti Tirana ka njė status tė veēantė. Qarqet administrative nė Shqipėri janė si me poshtė:

Rrethet administrative nė Shqipėri
01. Berat
02. Bulqizė
03. Delvinė
04. Devoll
05. Dibėr
06. Durrės
07. Elbasan
08. Fier
09. Gjirokastėr
10. Gramsh
11. Has
12. Kavajė
13. Kolonjė
14. Korēė
15. Krujė
16. Kuēovė
17. Kukės
18. Kurbin
19. Lezhė
20. Librazhd
21. Lushnjė
22. Malėsi e Madhe
23. Mallakastėr
24. Mat
25. Mirditė
26. Peqin
27. Pėrmet
28. Pogradec
29. Pukė
30. Sarandė
31. Shkodėr
32. Skrapar
33. Tepelenė
34. Tiranė
35. Tropojė
36. Vlorė

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:12 am

Ekonomia
Artikulli kryesor: Ekonomia e Shqipėrisė
Pėrpara vitit 1991, Partia Komuniste atėherė nė pushtet e drejtonte ekonominė e vendit me anė tė njė serie planesh pesė-vjeēare. Tė gjitha degėt prodhuese kontrolloheshin nga shteti, bujqėsia ishte kolektivizuar plotėsisht dhe industria ishte pronė e popullit, ndėrsa sipėrmarrjet private ishin tė ndaluara rreptėsisht. Pėrveē kėsaj Kushtetuta e Republikės Socialiste tė Shqipėrisė e ndalonte qeverinė tė kėrkonte ndihma nga jashtė, tė pranonte borxhe apo tė lejonte investime tė huaja nė vend. Dėshtimi i kėsaj ekonomie tė kontrolluar e shtyu qeverinė paskomuniste tė decentralizojė procesin e vendimmarrjes ekonomike. Ndalimi i tregtisė private ėshtė shfuqizuar qysh nga fundi i viteve 80-tė, qeveria ka kohė qė pranon borxhe dhe kredi tė huaja, dhe pėrpiqet tė krijojė vende tė reja pune, me anė tė bashkėpunimeve me partnerėt nga jashtė. Kėto masa kanė pėr qėllim rritjen e industrisė sė lehtė, prodhimet ushqimore dhe bujqėsore, si dhe ekonominė nė tėrėsi. Progresi i viteve tė fundit ėshtė i dukshėm, tregu permban te gjithė artikujt e nevojshėm industrialė dhe bujqėsorė, ekonomia nė pėrgjithėsi po ecėn me hapa tė shpejta dhe po zhvillohet gradualisht duke pasur pėr ēdo vit njė rritje mesatarisht shumė tė lartė vjetore nė krahasim me vendet e tjera tė Evropės Juglindore.

Shqipėria ka nevojė pėr me shume ekspertė tė specializuar, teknikė dhe pėr administratorė publikė, studentė tė rinj tė diplomuar jashtė shtetit, tė cilėt janė arsimuar me metoda dhe standarde evropiano-perėndimore.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:12 am

Artikulli kryesor: Demografia e Shqipėrisė
Shqipėria ka 3.800.534 banorė. Shqiptarė jetojnė edhe nė vende tė tjera tė Ballkanit, nė Kosovė 2.1 milionė, mbi 100,000 arvanitas jetojnė prej shekujsh nė Greqi si dhe rreth 600,000 emigrantė ekonomik, 500,000 nė Maqedoni dhe gati 35,000 mijė shqiptarė jetojnė nė Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė (Komuna nėn administrimin e Sėrbisė). Nė Italinė e mesme e tė jugut janė rreth 250,000 arbėreshė, si dhe me 500,000 emigrante ekonomike, ne kontinentin e Amerikes se Veriut kemi 550,000 emigrante ekonomike ku janė tė pėrbėrė me gjithė diasporėn shqiptare nė SHBA, prej komuniteteve tė shqiptarėve nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Mali i Zi, Arbėreshėt e Italisė, Arvanitasit e Greqisė, etj. Gjithashtu kemi njė komunitet prej 5,000,000 shqiptarėsh tė diasporės antike shekullore nė Turqi e nė Egjypt, etj. Shqipėria ka disa pakica etnike-gjuhėsore. Midis tyre janė pakica greke (etnia mė e madhe), vllehėt (10.000), sllavėt (3.000 serb, boshnjak, goran dhe maqedonas, rom 9.000). Rreth 25,000 grekė kanė banimet nė zonat rurale nė jug tė Shqipėrise dhe kryesisht nė zonat e pakicave gjuhėsore nė kufi me Greqinė tė qarkut tė Sarandės, tė Gjirokastrės (Dropull, Pogon), tė Delvinės, tė Himarės, tė Korcės si dhe nė qėndrat e mėdhaja si Durrėsi, Tirana.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:14 am




Artikulli kryesor: Gjeografia e Shqipėrisė

Pozita gjeografike
Shqipėria kufizohet nga Mali i Zi nė veriperėndim, Kosova nė veri, nga Maqedonia nė lindje dhe Greqia nė jug. Nė kufirin natyror perėndimor Shqipėria ka dalje tė hapur nė Detin Adriatik dhe nė jugperėndim nė Detin Jon. Gjatėsia e vijės kufitare tė Republikės sė Shqipėrisė ėshtė 1094 km, nga tė cilat 657 km vijė kufitare tokėsore, 316 km vijė bregdetare, 48 km vijė ndarėse pėrmes lumenjve dhe 73 km pėrmes liqeneve.

Sipėrfaqja e pėrgjithshme ėshtė 28.748 kilometra katrore. Kryeqyteti i saj ėshtė Tirana.

Gjatėsia e pėrgjithshme e vijės kufitare ėshtė 1094 km, nga te cilat 657 km - kufi tokėsor, 316 km - kufi detar, 48 km - kufi lumor dhe 73 km - kufi liqenor.

Nė veri e verilindje ka 529 km vijė kufitare me Malin e Zi, Kosovėn dhe ish republikėn jugosllave tė Maqedonisė, ndėrsa nė jug e juglindje me Greqinė njė vijė kufitare prej 271 km. Nė perėndim Shqipėria laget nga Deti Adriatik e nė jug-perėndim nga Deti Jon.

Shqipėria ka njė pozitė tė favorshme gjeografike, pasi gjendet nė kryqėzimin e rrugeve mė tė shkurtėra qė kalojnė nga Mesdheu perėndimor pėr nė Ballkan e Azinė e Vogėl dhe kontrollon kalimin pėrmes kanalit detar tė Otrantos. Luginat e saj mė tė gjėra janė ato tė lumenjve Drin, Shkumbin dhe Vjosė, qė lehtėsojne, njėkohėsisht, lidhjen e brendshme tė Ballkanit me detin Adriatik dhe tė Azisė sė Vogėl me viset e Mesdheut. Bregdeti i Adriatikut shtrihet nga gryka e Bunės deri nė Kepin e Gjuhėzes. Nė gjirin e Vlorės e nė drejtim tė jugut, bregdeti ėshtė i lartė, shkėmbor, ku dominon mali i Karaburunit. Gjiret kryesore tė Shqipėrise janė: gjiri i Drinit, i Lalėzit, i Durrėsit, i Karavastasė dhe i Vlorės, nė hyrje tė sė cilės gjendet ishulli i Sazanit.


Relievi
Relievi i Shqipėrise ėshtė kryesisht malor. Vargmalet e para alpine u formuan nga mbarimi i jurasikut, ndėrsa gjatė erės kenozoike u shpejtua procesi malformues nė tėrėsine e Albanideve, qė aktualisht pėrbėjne tokėn e nėntoken e Shqipėrise. Lartėsia mesatare e relievit ėshtė 708 metra, ose 2 herė mė e lartė se mesatarja e Evropės. Lartėsitė mė tė mėdha gjenden nė Alpet shqiptare dhe nė malet e Lindjes (Korabi 2751 metra mbi nivelin e detit, pėrben edhe majėn mė tė lartė tė Shqipėrisė).

Fushat zėne kryesisht pjesėn perėndimore, pergjatė bregdetit Adriatik, por ka edhe nė pjesė tė tjera tė vendit. Fushat mė tė larta janė ato tė pellgut tė Korēes, mbi 800 metra mbi nivelin e detit. Fushat gjenden kryesisht pėrgjatė lumenjve kryesore si: Vjosė, Devoll, Osum, Shkumbin, Erzen, Mat e Drin, ku gjenden, gjithashtu, edhe tokat bujqėsore e qendra tė mėdha banimi, si dhe pėrshkohen nga rrugė te rėndėsishme komunikimi.

Territori i Shqipėrisė ndahet nė 4 krahina tė mėdha natyrore (fiziko-gjeografike): Alpet shqiptare, Krahina malore qendrore, Krahina malore jugore, Ultėsira bregdetare.

Lagunat kryesore janė: Laguna e Lunrės (Vilunit), e Patokut, e Bishtrakės, e Karavastasė, e Nartės dhe e Pashalimanit.

Plazhet kryesore janė: Plazhi i Velipojės, i Shėngjinit, i Talės, i Durrėsit, i Divjakės, i Semanit, i Vlorės, i Dhėrmiut, i Himarės dhe ai i Sarandės.

Kepat kryesore janė: Kepi i Rodonit, i Bishtit tė Pallės dhe ai i Gjuhezės.


Klima
Shqipėria bėn pjesė nė brezin subtropikal dhe pėrfshihet nė zonėn klimaterike mesdhetare, me dimėr relativisht tė shkurtėr e te butė dhe me vere tė nxehtė e shumė tė thatė. Klima e Shqipėrise ka ndryshime tė mėdha nga njė krahinė nė tjetrėn dhe kontraste tė mėdha nė temperature, reshje, ndricimin diellor, lagėshtiren e ajrit, etj.

Ndriēimi diellor lėviz nga 2731 orė nė vit nė Xarė tė Sarandės, nė 2722 orė nė vit nė Vlorė, 2560 orė nė vit nė Tiranė, 2246 orė nė Peshkopi dhe 2046 orė nė vit nė Kukės.

Bien mesatarisht 1430 mm reshje nė vit dhe vijnė duke u pakėsuar nga perėndimi nė lindje.


Portet
Qė nė kohėt e lashta nė bregdetin shqiptar kanė funksionuar skela si nė Durrės (Dyrrah), Ulqin, Tivar, Vlorė (Aulone), Apoloni, Sarandė (Onhezmi), etj. Gjatė shekujve VII-XII Durrėsi ishte skela kryesore nė perėndim tė Perandorisė Bizantine. Gjatė periudhės sė principatave arbėrore u ngritėn skela tė vogla kryesisht nė grykat e lumenjeve nė Shirgj (Bunė), Shėngjin, Shufada (Mat), Rodon, Bashtovė (Shkumbin), Pirg (Seman), Spinaricė, zhvillimi i tė cilave u frenua gjatė periudhės sė pushtimit osman.

Gjatė viteve 1928-1934 u ndėrtua porti detar i Durrėsit dhe disa pontile druri nė Sarandė, Vlorė e Shėngjin, tė cilat u shkatėrruan gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Nga viti 1945 deri nė vitin 1952, u rindertua porti i Durrėsit dhe disa kalata betoni nė Vlorė, Sarandė e Shėngjin. Gjatė bregdetit Jon janė ndėrtuar kalata e pontile nė gjirin e Spilesė nė Himarė dhe nė Sasaj (Lukovė) qė shėrbenin kryesisht pėr transport agrumesh. Porti kryesor i vendit ėshtė ai i Durrėsit, ku funksionon edhe kantieri i riparimit tė anijeve.+ 10000000 per arbrin

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Admin
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 234
Age : 32
Location : Michigan
Job/hobbies : Admin
Registration date : 09/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shqiperia   Fri Mar 28, 2008 4:15 am

Kultura
Artikulli kryesor: Kultura e Shqipėrisė
Kultura e Shipėrisė ėshtė e pasur nė shumė drejtime tė arit si kinematogafi, teater, art figurativ etj.

Pas Luftės sė II-tė Botėrore nėn udhėheqjen e sistemn Komunist tė Shqipėrisė ėshtė futur nė shoqrin shqiptare edhe shpėrndarja e mirnjoheve pėr veprimtari tė ndryshme tė personava me profesione artistike. Ndėr mirnjohjet mė tė njohura janė Artist i popullit dhe Artist i Merituar. Me ndrrimin e sistemit tė qeverisjes, nė Shqipėri shpėrndarjen e mirnjohjeve e bėnė Presidenti i republikės sė Shqipėrisė. Mirnjohjet qė presidenti i bėnė shqiptarve dhe shtetasve tjerė janė shenjė e mirnjohjes pėr kontributin e indivitėve pėr sfera tė ndryshme tė kulturės Shqiptare.


Arti nė Shqipėri
Artikulli kryesor: Arti nė Shqipėri
Fillimet e artit figurativ nė truallin e Shqipėrisė janė tė hershme. Gjurmėt e para i pėrkasin periudhės se neolitit. Nėpėrmjet zbulimeve tė shumta arkeologjike, nė zona tė ndryshme tė vendit, janė gjetur qindra e mijėra qeramika, terrakota, zbukurime ne metal etj., qė u pėrkisnin fiseve ilire, paraardhėsve tė drejtpėrdrejt tė shqiptarėve tė sotėm.

Prodhimet mė tė hershme janė tė thjeshta, pėr pėrdorim praktik, por nė to shfaqen edhe vlera artistike si nė format zoomorfe tė enėve ashtu edhe nė dekorim, gdhendjet dhe elemente tė tjerė. Nga shekulli i gjashtė deri nė shekullin e trete p.e.re nė qeramika vizatohen linja dhe figura gjeometrike; forma ndėrtohet me siluet mė elegant dhe pasurohet me elementė plastikė. Shumė enė tė kėsaj periudhe, qė ruhen sot nė muzetė e Shqipėrisė, kanė vlera tė mirėfillta artistike dalluese vendase, qė nuk i ndeshim nė artin e fqinjėve tė tjerė po aq tė lashtė si helenėt, maqedonasitė apo romakėt.


Turizmi nė Shqipėri
Artikulli kryesor: Turizmi nė Shqipėri
Turizmi shqiptar po jeton sot lulėzimin e tij. Pėrkatėsisht turizmi detar i pėrqėndruar nė perėndim tė vendit dhe veēanėrishtė nė Durrės, Vlorė dhe Sarandė ėshtė mėse i frekuentuar.

_________________
ADMIN ALBANIA FORUM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://albania.yoo7.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Shqiperia   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Shqiperia
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
AbaniaForum  :: Ēėshtja kombėtare :: Historia shqiptare-
Kėrce tek: